Neoliberalizmas, kas tai yra ir ką su tuo daryti?


Janis apie neoliberalizmą.
6:57 Kiekvienas režimas turi savo mitą. Tai įteisina istoriją. Sovietų Sąjunga turėjo Marksą. Jei Marksas gyvas būtų Maskvoje, jis atsidurtų gulage, pirmasis asmuo, kuris buvo areštuotas ir įmestas į kalėjimą, būtų Marksas. Ir vis dėlto kiekvienas sovietų lyderis rėmėsi Karlu Marksu. Jei Marksas šiandien pasirodytų Bejinge, jis dingtų kalėjimų sistemoje. Teorija, kurią režimas naudoja tam, kad įteisintų tai, ką daro, paprastai ji visiškai atsiriboja nuo to, ką daro iš tikrųjų režimas. Pažvelkime į kapitalizmą. Įteisinanti istorija, kuri man buvo dėstoma, kai buvau jaunas žmogus, prieš užkariaujant neoliberalizmui, liberalų istorija. Liberalų istorija yra pagrįsta Adamu Smitu. Politologas, įteisinęs kapitalizmą originaliai. Istorija buvo tokia - niekam nepatinka kapitalistai, niekam nepatinka žmonės, kurie rūpinasi savimi. Bet jei jūs turite rinką, o rinka yra konkurencinga, o jūs turite mėsininką, kepėją, aludarį (tai yra trys profesijos, kurias Adamas Smitas mini tautų pasaulyje) ir kiekviena iš jų rūpinasi savimi. Jie parūpins geriausią duoną, alų ir geriausią mėsą, mažiausiomis kainomis. Ne todėl, kad jie rūpinasi visuomene, bet tai yra geriausias būdas rūpintis savimi ir besirūpinant savimi jie pasirūpina visuomenės interesais pačiu geriausiu būdu. Taigi tai yra ne tik filosofinis prieštaravimas, bet ir Adamo Smito pasakojimo grožis, kad viešajam interesui geriausiai tarnaujama, kai niekas nebando jam tarnauti. Nes tie, kurie skelbia (žinote prezidentas, ministras pirmininkas, karalius), kurie skelbiasi dirbantys visuomenės labui niekad to nedaro. Jie visi yra melagiai, visame tame jie yra dėl savęs. Taigi, jei turite rinka, rinka yra įrankis, įrankis, jis leidžia žmonėms, sąžiningai rūpinantis privačiu interesu, teigti viešąsias gėrybes. Tai buvo originalus pasakojimas apie kapitalizmo įteisinimą. Jei palygintumėte tai su neoliberalizmu. Kuo neoliberalizmas skiriasi? Jis skiriasi. Vienu svarbiu būdu. Jei pažvelgtumėte į tai kaip į mitologiją. Mitologija po Tačer ir Reigano iš esmės skiriasi nuo Adomo Smito mitologijos. Vienu svarbiu būdu nors visi kalba apie Adamą Smitą. Nuo 1970-tūjų. Rinka nebebuvo naudinga priemonė. Nes pagalvok, jei rinka yra priemonė, tada turi būti kažkas, kas žino, kam ji turėtų būti naudojama. Taigi, jei turite plaktuką, plaktukas neturi proto, jis yra naudingas kalant daiktus. Kažkas turi žinoti, ką reikia kalti. Taigi tai buvo pirminė Adamo Smito idėja. Rinka yra plaktukas. Mes žinome, koks yra visuomenės interesas. Tai yra pigesnės prekės. Dideli kiekiai. Švietimas (kurį mes dabar suteikiame valstybės sąskaita). Tai buvo Adomas Smitas. Bet tai reiškia, kad tai yra visuomenė turinti moralę ir troškimus, žinanti ko ji nori, o rinka yra plaktukas, kuriuo jūs tai sutvarkote. Tie dalykai yra tvarkomi. Tačiau po 1970-tūjų Vidurio rinka buvo pakeista iš priemonės į tikslą. Turgus tapo dievas, tai jau nebuvo Dievo įrankis.
11:33 …