Lietuvos medikai atidirbinėja melagingai propagandai skirtus milijardus

Korumpuotų sielas pardavusių, fašistinių diktatorių kolaborantų gretas papildė VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotoja bei lektorė dr. Miglė Tomkuvienė.

Straipsnyje „Devyni populiariausi mitai apie skiepus nuo koronaviruso – ir kodėl jie nėra teisingi“

1 Mitas: skiepais negalima pasitikėti, nes tai yra eksperimentiniai skiepai (jie dar bandomojoje stadijoje).

Ta nėra joks mitas o faktas. Visi šiuo metu naudojami į vakcinas panašūs preparatai yra gavę JAV FDA „Emergency Use Authorization (EUA)“, ką Google verčia „Leidimas naudoti avariniais atvejais (EUA)“

Pačių PFIZER spaudos pranešime parašyta „Visi tyrimo dalyviai ir toliau bus stebimi, siekiant įvertinti ilgalaikę apsaugą ir saugumą dar dvejus metus po antrosios dozės.“

https://www.pfizer.com/news/press-release/press-release-detail/pfizer-and-biontech-announce-publication-results-landmark

Mitas: nereikia skubėti skiepytis, geriau palaukti, kol kiti „ant savęs išbandys“.

„Vartojant bet kokius medicininius preparatus, tame tarpe ir skiepus, reikia įvertinti rizikos ir naudos santykius – ir šiuo metu, pandeminėje situacijoje, rizikos ir naudos santykis yra toje pusėje, kad skiepytis reikia dabar – o ne laukti, kas bus.“

Galite patys pažiūrėti kaip CDC vertina rizikos ir naudos santykį šiame video

Mitas: skiepais negalima pasitikėti, nes jie yra per greitai sukurti.

„Antra, buvo iškeltas prioritetas, optimizuotos įvairios biurokratinės procedūros. Juk žinome, kad biurokratiniai procesai gali trukti labai ilgą laiką, jei juos palieki savieigai. Tačiau kadangi turėjome visapasaulinę krizinę situaciją, buvo sutelktas dėmesys į šių procedūrų pagreitinimą – todėl ir gavome tokį džiuginantį rezultatą, kad pakankamai greitai buvo leista naudoti vakcinas.“

Tai jau tikrai kai kam džiuginantis rezultas. Jokios atsakomybės, tyrimai grynai simboliniai. Pasaka ne verslas. Tos biurokratinės procedūros dar vadinamos faktų tikrinimu, bei mokslu. IRNR technologija neatsirado pernai, bet su ja buvo didžiulės problemos tyrimuose su gyvūnais, dėl to žmonėms jis anksčiau niekada nebuvo naudota, na bent jau oficialiai.

Mitas: vakcinos nuo koronaviruso gali sukelti nevaisingumą.

Įskaičiuojant ir klinikinius tyrimus, skiepijimas jau trunka maždaug metus, suleista milijardai dozių, ir jokių pranešimų apie blogą poveikį nėštumui nėra.

Melas, tikrai buvo, pvz. Šiame tyrime buvo 115 persileidymų. Dar paminėta, kad „tarp 221 su nėštumu susijusių nepageidaujamų reiškinių, apie kuriuos pranešta VAERS, dažniausiai pranešta apie savaiminį abortą (iki 20 savaičių) (46 atvejai).“ Kol kas teigiama, kad statistika normali, bet išsamesnių tyrimų tai įrodyti iki šiol „nėra“. Dėl to reikalingi ilagalaikiai tyrimai su buriokratų priežiūra, nes pvz į VAERS pranešama iki 1 proc šalutinių poveikių.

Mitas: vaikų negalima skiepyti šiais skiepais nuo koronaviruso, nes jie užgaus nevaisingi.

Mitas atsirado tuo pagrindu, kad tyrimuose su gyvūnais buvo preblemų antroje ar net trečioje kartoje. Kadangi žmonės dauginasi žymiai lėčiau nei laboratoriniai gyvūnai, tai VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotoja bei lektorė dr. Miglė Tomkuvienė turės taisę kažką užtikrintai teigti ne anksčiau nei po pusės amžiaus.

Mitas: pasiskiepiję praranda natūralų imunitetą kovoti su bet kokiu kitu virusu ir tampa mutacijų rezervuarais.

Tas mitas iš čia

Kalbant apie mito atsiradimą – loginė grandinė dar galėtų būti, kad jei virusas patenka į paskiepytą ir antikūnus jau turintį žmogų, jis gali bandyti įgauti tokių mutacijų, kurios padėtų išvengti vakcinacijos metu susidariusių antikūnų. Tačiau reikia nepamiršti, kad po pilnos vakcinacijos žmoguje susidaro daug neutralizuojančių antikūnų ir virusas kaip tik turi daug mažesnes galimybes daugintis.

Aš manau iš tiesų nereikia pamiršti, kad po žmonės pilnos vakcinacijos būna retai. Daugiausia būna dar iki galo nesuveikusiu ar jau nusilpusiu dirbtiniu imunitetu. Jau akivaizdu, kad yra mirtinai pavojinga

Mitas: pasiskiepiję gali užsikrėsti lygiai taip pat, kaip ir nepasiskiepiję. Tai kam tada išvis skiepytis?

„daugybė tyrimų parodė, jog tikimybė pasiskiepijusiems žmogui susirgti yra daug mažesnė, o jei ir suserga, tai serga daug lengviau, skiepas tikrai padeda išvengti hospitalizacijos bei mirties.“

Daugybė tyrimų parodė, kad statistika buvo manipuliuojama. Nepriklausomi mokslininkai iki šiol neturi priėjimo prie neapdorotų klinikinių tyrimų duomenų. Kaip ir mes neturime duomenų apie vakcinų sužalojimus pradėjus masinę vakcinaciją. Pvz. Visi kas LT mirė po vakcinos mirė ne nuo vakcinos.

„Be to, pasiskiepiję daug mažiau daugina ir platina virusą. Taigi, pasiskiepiję saugo nuo ligos tiek save, tiek kitus.“

Melas, klinikiniuose tyrimuose, tai net nebuvo tiriama. Tokiam teiginiui nėra jokio užtikrinto mokslinio pagrindo. O iš epidemiologinių tyrimų jau darosi aišku kad šitie skiepai plitimo tikrai nesustabdė, nes labiausiai paskiepytose šalyse JK ir Izraelyje jau daugiausia sergančų yra paskiepytų. Tai reiškia 70 proc reikalingų paskiepyti, kad pasiekti imunitetą yra faktiškai paneigtas melas.

Iš tiesų į Vašington Post žurnalistų rankas papuolė JAV CDC (ligų kontrolės centras) vidinis susirašinėjimas, kuriame rašoma „kad skiepyti žmonės, užsikrėtę delta, išskiria lygiai tiek pat viruso, kaip ir neskiepyti.“

https://www.facebook.com/groups/207309690598228/permalink/541006870561840/

Mitas: dabar skiepytis neverta, nes rudenį ateis dar kokia nauja atmaina, ir nuo jos dabartiniai skiepai negelbės.

Delta atmaina jau siaučia tai kaip ir per vėlu. O po pusmečio vakcina vėl išsibezdės, tai viduryje žiemos gali paaiškėti, kad buvo per anksti…

Mitas: geriau yra natūraliai persirgti, toks „natūralus“ imunitetas bus geresnis nei nuo vakcinos.

Netiesa, bet liepos 22 gal nematė šio tyrimo, tai tarkime, kad ne melas.

O persirgusių ir paskiepytų žmonių kraujo tyrimai rodo, kad po vakcinacijos antikūnų gali susidaryti netgi daugiau nei po ligos. Tad skiepytis tikrai tikrai verta.

Melas, pvz. Britų laboratorijos tinklapyję aiškia rašoma, kad pasiskiepyjus nesusidaro SARS-CoV-2 N antikūniai. Covid-19 Antibody Test