Ar tikrai nėra vaistų nuo koronės?

Delfi “Melo detektoriuje” nenustoja cenzūruoti viską, kas yra prieš didžiųjų farmacijos kompanijų planus. Ką tik pažymėjo šį įrašą kaip klaidingą informaciją.

Delfi rašo;

Visų pirma, įrodyta, kad D. Cahill minimas hidroksichlorokvinas nėra efektyvus gydant COVID-19. Didžiuliame tarptautiniame šio vaisto tyrime „Solidarity“ dalyvavo ir Santaros klinikų medikai. Kaip teigia vienas tyrime dalyvavusių mokslininkų, prof. Laimonas Griškevičius, hidroksichlorokvinas nėra naudingas COVID-19 sergantiems pacientams.

Aš nesu medikas ir medicininių patarimų negaliu duoti. O galiu užduoti keletą klausymų?
Jeigu prof. Laimonas Griškevičius atliktų štai tokį tyrimą. Paimtų dvikomponenčius klijus, vadinamus epoksitke ir pabandytų naudoti vien dervą arba naudoti vien kietiklį ir nustatytų kad klijai yra netinkami klijuoti? Ar tokiu tyrimu galima būtų remtis, kad paskelbti klijus neveikiančiais?

Daktaro Zelenko protokolas susideda iš:
Mažos rizikos pacientai - be recepto:
1. Elementinis cinkas 50mg 1 kartą per dieną 7 dienas
2. Kvercetinas 500mg 2 kartus per dieną 7 dienas arba
Epigalokatechino galatas (EGCG) po 400 mg 1 kartą per dieną 7 dienas
3. Vitaminas C 1000mg 1 kartą per dieną 7 dienas
4. Poilsis, geriamieji skysčiai ir atidus gydymas

Didelės rizikos pacientai
1. Elementinis cinkas 50mg 1 kartą per dieną 7 dienas
2. Hidroksichlorochinas (HCQ) 200 mg 2 kartus per dieną 7 dienas
Jei HCQ nėra, Quercetin 500mg 3 kartus per dieną 7 dienas arba
EGCG 400mg 2 kartus per dieną 7 dienas
3. Azitromicinas 500mg 1 kartą per dieną 5 dienas arba
Doksiciklinas 100 mg 2 kartus per dieną 7 dienas
4. Vitaminas C 1000mg 1 kartą per dieną 7 dienas
5. Poilsis, geriamieji skysčiai ir atidus gydymas su gydytoju

Daktaro Zelenkos teigimu šuo atveju zinkas yra veiklioji medžiaga, o hidroksichlorokvinas yra transporto priemonė. Antibijotikas reikalingas, nes nuo virusinės infekcijos nusilpus imunitetui dažnai pasideda bakterinė infekcija. Ar tai nepanašu į situaciją su klijų testavimą nesumaišius komponentų? Kaip gali medikai nežinoti kaip būtent reikia testuoti? Kiek yra vaistų susidedančių iš kelių komponentų, kaip pvz. Augmentinas? PSO ir prof. Laimonas Griškevičius neturi teisės teigti, kad nežinojo koks tiksliai yra protokolas, nes jis buvo naudotas pradedant nuo kovo mėnesio, nes ši medikų konferencija su protokolo veiksmingumo liudijimais paskelbta 2020 balandžio 27 dieną.

birželio mėnesį paskelbtas tyrimas

Redaguota 2021.02.12 Pasirodo JAV medicinos bibliotekoje Pubmed Zelenko protokolo tyrimas yra paskelbtas nuo 2020 Spalio 26 dienos :dizzy_face:

O 2020 Gruodžio pradžioje netgi ScienceDirect

Rugsėjo 3 paskelbtas Argentinos tyrimas, kuriame buvo pasiektas 100% efektyvumas apsaugant medicinos personalą nuo Koronės dirbanti su pacientais

Delfi rašo

Kaip paaiškina Harvard Health Publishing redaktorius Robert H. Shmerling, klaidingų teigiamų testų pasitaiko labai retai – beveik lygi nuliui.

Manau tinkamiausias apibūdinimas yra suktas melas, gal ir tikrai tą virusą ar jo likučius nustato testai, bet kam tokia informacija naudinga, jeigu tas virusas nebegyvas, žmogus neserga pats ir nieko užkrėsti negali? Iš kitų šaltinių finansuojami ekspertai yra visiškai kitos nuomonės šiuo klausymu

Taigi, remiantis išvardintais faktais, galima teigti, kad Delfi teiginiai:

  • hidroksichlorokvinas nėra efektyvus gydant COVID-19
  • hidroksichlorokvinas nėra naudingas COVID-19 sergantiems pacientams.
  • apskritai, COVID-19 gydyti vaistų dar nėra. Buvę net ir daug potencialo turėję kandidatai parodė itin mažą arba jokio efektyvumo
  • klaidingų teigiamų testų pasitaiko labai retai – beveik lygi nuliui.

Yra klaidingi ir Delfi “melo detektoriaus” informacija yra melaginga.

Labiausiai cenzūruotų už tiesos skelbimą 2020 vaizdo įrašų rinkinys. Yra Lietuviški subtitrai.
Redaguota 2021-01-04 14:54 Youtube stebėtinai greitai patrynė. Parašiau apeliaciją, paprašiau konkretizuoti nors vieną “medicininės dezinformacijos” gabaliuką, nes įsitikinęs, kad galėsiu pateikti mokslinius įrodymus priešingai. Atasakymas peržiūrėjome įdėmiai tikrai dezinformacija :sweat_smile: ir nieko konkretaus. Youtube kaip, FB ir Delfi patys sau duobes kasasi. Įdėjau į Peertube, tegul pabando šimtus nepriklausomų serverių užblokuoti, kurie dar ir yra pajungti prie nepriklausomų socialinių tinklų federacijos Diaspora :rofl: https://diode.zone/videos/watch/9a270df8-1051-4673-b765-10dbc731e8eb?subtitle=lt

Diode zonoje įrašas dingo be jokio įspėjimo. Jeigu ką originalas yra čia

Ir čia

LT subtitrai yra čia captions_lt_transl.srt (148.0 KB)

įkeltas į GORFTube, iki pabaigos išversti subtitrai

Dar vienas "Išvados

N-acetilcisteinas (NAC) yra nebrangus, turi labai mažą toksiškumą, FDA buvo patvirtintas daugelį metų ir gali pagerinti COVID-19 terapines strategijas. Į veną, žodžiu ar įkvėpus vartojamas NAC gali slopinti SARS-CoV-2 replikaciją ir gali pagerinti rezultatus, jei bus naudojamas laiku. Galima terapinė NAC nauda yra ekstraląsteliniai ROS radikalų pašalinimas, tarpląstelinio GSH papildymas, citokinų audros slopinimas ir T ląstelių apsauga, taip sušvelninant uždegimą ir audinių pažeidimus. NAC vartojimas kartu su kitais antivirusiniais vaistais gali smarkiai sumažinti priėmimo į ligoninę skaičių, mechaninę ventiliaciją ir mirtingumą."

“Santrauka
COVID ‐ 19 gali sukelti plaučių uždegimą, ūminį kvėpavimo distreso sindromą, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimus ir daugybinius organų nepakankamumus, kurie siejami su citokinų audra, sisteminiu uždegiminiu atsaku ir imuninės sistemos priepuoliu. Be to, įrodyta, kad COVID ‐ 19 pacientams pasireiškia oksidacinio streso disbalansas. N-acetil-L-cisteinas (NAC) yra redukuoto glutationo (GSH) pirmtakas. Dėl jo toleravimo šis pleiotropinis vaistas buvo pasiūlytas ne tik kaip mukolitinis agentas, bet ir kaip prevencinis / terapinis agentas esant įvairiems sutrikimams, susijusiems su GSH išeikvojimu ir oksidaciniu stresu. Vartojant labai dideles dozes, NAC taip pat naudojamas kaip priešnuodis nuo apsinuodijimo paracetamoliu. Tiolai blokuoja angiotenziną konvertuojantį fermentą 2 ir taip apsunkina SARS ‑ CoV ‐ 2 skverbimąsi į ląsteles. Remiantis įvairiais antioksidaciniais ir priešuždegiminiais mechanizmais, kurie čia apžvelgti, vartojant per burną NAC, tikėtina, kad sumažės COVID-19 išsivystymo rizika, kaip anksčiau buvo įrodyta sergant gripu ir į gripą panašiomis ligomis. Be to, gali būti tikimasi, kad didelėmis intraveninėmis NAC dozėmis bus adjuvantinis vaidmuo gydant sunkius COVID-19 atvejus ir kontroliuojant jo mirtinas komplikacijas, įskaitant plaučių ir širdies bei kraujagyslių nepageidaujamus reiškinius.”
https://faseb.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1096/fj.202001807

Dar vienas, veiksmingumas apie 90% plačiai žinomas nuo liepos mėnesio Astmai gydyti naudotas vaistas gali stipriai palengvinti COVID-19 ligos eigą

Nereikia jokių vakcinų! 90% efektyvūs nuo Kovid astmos inhaliatoriai. Ir paskelbta ne kur kitur, bet The Lancet https://www.thelancet.com/journals/lanres/article/PIIS2213-2600(21)00160-0/fulltext

Kaip taip yra kad daugybė gydytojų ir ekspertų visame pasaulyje nuolat šaukia kad tikrai yra labai efektyvūs vaistai nuo Covid ir, tuo pat metu, oficialūs ekspertai ir biurokratai nuolat kartoja, kad mūsų gelbėtojai yra tik skiepai?
Ne naudojami dvigubi standartai ir pasirinktinai cituojami moksliniai tyrimai. Reikia priversti vyriausybę, SAM ir VVKT daryti ką jie privalo daryti, vietoje to ką daro iš tiesų.
Lietuvos ir viso pasaulio valdžios institucijos nuolat kartoja mantrą:
reikia suvaldyti pandemiją,
reikia visus paskiepyti,
reikia suvaldyti pandemiją,
reikia visus perskiepyti,
reikia suvaldyti pandemiją,
Kas toliau? Gal:
reikia visus dar kartą perkiepyti,
reikia suvaldyti pandemiją,
reikia visus dar 2-rą kartą perkiepyti,
reikia suvaldyti pandemiją,
reikia visus dar 3-tą kartą perkiepyti,
reikia suvaldyti pandemiją,
reikia visus dar 4-tą kartą perkiepyti,
Gal pagaliau reikia liautis daryti tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų, nes pasak Alberto Enšteino „didžiausia beprotybė yra nuolat darant tą patį tikėtis kitokių rezultatų.“

Ar gali būti, kad PSO, SAM, VVKT visi yra absoliutūs bepročiai? Mūsų sveikatos ministras pats nuolat prisipažysta, kad yra paskiriamas užimti įvairias pareigas tikrai ne dėl jo žinių ar intelekto. Savaime kyla klausymas kodėl būtent jis? Gal būt tam, kad netrukdytų vykdyti beprotiškus, iš viršaus nuleistus planus? O kokie yra tie planai? Ar tie planai gali būti sąmoningas genocidas? Žmonijos istorija yra pilna genocido pavyzdžių. Jeigu tai buvo anksčiau ar tikrai negali būti dabar? Koks siaubingas despotas žmogus bebūtų jis būna įsitikinęs, kad yra geras žmogus ir ką bedarytų randa tam pateisinimų. Taip yra dėl to, kad žmonės savo idėjų nevertina kritiškai, o jeigu vertina nepastebi logikos klaidų. Dauguma žmonių turi savyje sąžinės balsą sakantį kad daro kažką ne taip. Bet žmogui nuolat užgniaužiant sąžinės balsą jis vieną dieną iš vis nutyla. Tokie žmonės yra vadinami sociopatais arba psichopatais (jeigu simptomai pasireiškė ir 18 metų amžiaus). Tokių žmonių yra mažuma, bet yra sferos kur tokių žmonių yra kaip tik dauguma. Iš tiesų užuojautos tramdymas yra daugumos knygų apie tai kaip tapti sėkmingu verslininku ar vadovu pagrindas. Bet būna, kad žmogus suvokia, kad tai ką daro yra blogis ir vistiek daro, po to gailisi, bet kitą dieną vistiek daro, tai yra vadinama apsėdimu arba pamišimu.

Iš tiesų pandemijos suvaldymo mantroje trūksta pradžios:
iš kažkur atsirado baisus virusas,
antivirusinių vaistų nėra,
skiepai yra vienintelis išsigelbėjimas iš pandemijos.

Ar tikrai? Prieš metus Amerikos medikų asociacijos paskelbtame straipsnyje medikė teigia

„Ne gydytojams gali būti sunku įvertinti šį pasaulį sukrečiančio mokslinio nutylėjimo, bei galimai slėpimo mąstą. Tai farmacijos atitikmuo tau 40 metų teigiama, kad pasaulis yra plokščias - tik galutinai per naktį sužinai, kad apvalus. Ši mintis, kaip ir virusai, kaip dabartinis SARS-CoV-2 pandemijos virusas-gali būti nužudytas dažniai vartojamais vaistais - antibiotikais, antimaliariniais ar antiparazitiniais - iš esmės keičia medicinos praktiką.“

Gal būt ji nėra tos srities specialistė? Gal melagienų internete prisiskaitė? Gal būt nėra pakankami vaistų veiksmingumo įrodymai? Pabandykime pavyzdžiui įsigilinti į šio metu labai aktyviai vykstantį karą dėl Ivermektino. Štai 2021 birželio 17 paskelbta meta analizė, kurią atliko Tess Lawrie, kuri specializuojasi įrodymų reikalingų sprendimų priėmimui įvairioms organizacijoms, tame tarpe PSO, parengimu, bei sistematizavimu.

Ilgai laukti nereikėjo birželio 30 Pilitifact paskelbė tai melaginga informacija

Be standartinių atsikalbinėjimų jie paminėjo birželio 28 paskelbtą Yuani M Roman atliktą meta-analizę kuri priėjo priešingos išvados.

Panagrinėkime, ką jie ten atrado. Pirmiausia Lawrie metaanalizėje yra įtraukti 27 tyrimai, o Roman tik 10 (spėkite kokie buvo atmesti). Iš likusių dešimties:

Chahla

Išvados- …EG(vaisto grupė) parodė 8 kartus didesnę tikimybę būti išrašytiem nei CG(placebo grupė)…
Aiškinimas - Gydymas ivermektinu ambulatoriškai gydomiems pacientams, sergantiems lengva COVID-19 liga, sugebėjo šiek tiek sumažinti PPS (simptomus). Be to, šis gydymas pagerino klinikinę būklę, kad būtų galima išleisti ambulatoriškai, net esant gretutinėms ligoms. Gydymas ivermektinu galėtų žymiai užkirsti kelią rimtų stadijų išsivystymui, nes EG(vaisto grupė) nepateikė nė vieno paciento, kuris būtų nukreiptas į kritinę hospitalizaciją.

Krolewiecki

Išvados: Tyrimas vyko nuo 2020 m. Gegužės 18 d. Iki rugsėjo 29 d., Kuriame dalyvavo 45 atsitiktinių imčių pacientai (30 IVM grupėje ir 15 kontrolinių grupių). Skirtumas tarp virusų kiekio sumažėjimo tarp grupių nesiskyrė, tačiau reikšmingas sumažėjimo skirtumas nustatytas pacientams, kurių vidutinė IVM koncentracija plazmoje (72% IQR 59–77), palyginti su negydyta kontroline grupe (42% IQR 31–73) (p = 0 ·) 004). Vidutinė ivermektino koncentracija plazmoje taip pat parodė teigiamą koreliaciją su viruso skilimo greičiu (r: 0,47, p = 0,2). Apie nepageidaujamus reiškinius pranešta 5 (33%) kontrolinės grupės pacientams ir 13 (43%) IVM gydytos grupės pacientams, nesant ryšio tarp IVM koncentracijos plazmoje ir nepageidaujamų reiškinių.

Niaee

Rezultatai: Vidutinis dalyvių amžius buvo 56 metai (45–67), o 50%-moterys. Pirminiai ir antriniai rezultatai parodė reikšmingus pokyčius nuo nulio iki penktos priėmimo dienos (∆ 0/5), atsižvelgiant į ΔALC5/0, ΔPLT5/0, ΔESR5/0, ΔCRP5/0, mažo O2 prisotinimo trukmę ir hospitalizacija (PI = 95%). Tyrimo grupėse mirtingumo rizika taip pat buvo žymiai sumažinta.
Išvada: papildomas ivermektinas sumažino suaugusių pacientų, sergančių COVID 19, mirtingumą, mažą O2 trukmę ir hospitalizavimo trukmę. Pagerėjus kitiems klinikiniams parametrams, paaiškėjo, kad ivermektinas, turintis didelę saugumo ribą, turėjo didelį terapinį poveikį COVID-19.

Podder
https://www.banglajol.info/index.php/IMCJMS/article/view/52826

Rezultatai: Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 62 lengvi ar vidutinio sunkumo COVID-19 pacientai. Kontrolinėje grupėje buvo 30 pacientų, o intervencijos grupėje - 32 pacientai. Bendras atsigavimo laikas nuo simptomų atsiradimo iki visiško pacientų simptomų išnykimo intervencinėje grupėje buvo 10,09 ± 3,236 dienos, palyginti su 11,50 ± 5,32 dienos kontrolinėje grupėje (95% PI -0,860,3627, p>. 05) ir labai nesiskyrė. Vidutinis atsigavimo laikas po įtraukimo į intervencinę grupę buvo 5,31 ± 2,48 dienos, o tai taip pat reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės - 6,33 ± 4,23 dienos (95% PI - 0,766, 2,808, p> 0,05). Neigiamo pakartotinio RT-PGR rezultatai reikšmingai nesiskyrė tarp kontrolinių ir intervencinių grupių (kontrolinė 90%, palyginti su intervencija 95%, p> .05).

Nesupratu kam reikėjo tyrimo nustatančio, kad sloga negydoma praeina per 7 dienas, o gydoma per savaitę.

Ahmed

5 dienų ivermektino kursas lėmė ankstesnį viruso klirensą, palyginti su placebu (p = 0,005), taigi tai rodo, kad ankstyva intervencija su šiuo agentu gali apriboti viruso replikaciją šeimininko viduje. 5 dienų ivermektino grupėje reikšmingai sumažėjo CRP ir LDH iki 7 dienos, o tai yra ligos sunkumo rodikliai. Pažymėtina, kad viruso nukleorūgšties Ct reikšmė (viruso apkrovos rodiklis) žymiai sumažėjo, palyginti su placebo grupe, 7 ir 14 dieną. Nesant gretutinių ligų, 5 dienų ivermektino gydymo kursas parodė greitesnį SARS. CoV-2 viruso klirensas, palyginti su placebo grupe (9 prieš 13 dienų; p = 0,02).

Beltrán-Gonzalez

Rezultatai Rugpjūčio mėnesį į ligonines, kurioms reikėjo hospitalizuoti, dažniausiai buvo priimami sunkūs kvėpavimo nepakankamumo atvejai, todėl baigėme įdarbinimo procesą ir išanalizavome tuo metu turimus duomenis. Šimtas šeši (106) pacientai, kurių vidutinis amžius yra 53 metai. (± 16,9), buvo didesnė vyrų dalis (n = 66, 62,2 %). Septyniasdešimt du procentai (72%) (n = 76) sirgo gretutinėmis ligomis. Devyniasdešimt procentų (90 %) pacientų buvo išrašyti dėl pagerėjimo (n = 96). Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo 6 dienos (IQR, 3–10). Tarp gydymo grupių (1 grupė: 7 ir 2 grupė: 6 grupė, palyginti su 3 grupe: 5, p = 0,43) ligoninės trukmės skirtumų nenustatyta, kvėpavimo sistemos būklės pablogėjimas ar mirtis (1 grupė: 18 %, palyginti su 2 grupe: 22,2 %, palyginti su grupe) 3: 24,3 %, p = 0,83).

Išvados Nekritiškai hospitalizuotiems pacientams, sergantiems COVID-19 pneumonija, nei ivermektinas, nei hidroksichlorokvinas nesumažina ligoninėje praleistų dienų, kvėpavimo sutrikimų ar mirčių.

Nesąmoningas tyrimas 106 žmonės padalinti į 3 grupes, per mažos gupės. Hydroxychloroquine naudotas be zinko.

Chaccour

Interpretacija

Tarp pacientų, sergančių nesunkia COVID-19 ir neturinčiais sunkios ligos rizikos veiksnių, vartojusių vieną 400 mikrogramų/kg ivermektino dozę per 72 valandas nuo karščiavimo ar kosulio pradžios, PGR teigiamų santykių skirtumas nesiskyrė. Tačiau pastebimai sumažėjo anosmija/hiposmija, apie kurią buvo pranešta savarankiškai, sumažėjo kosulys, sumažėjo virusų kiekis ir sumažėjo IgG titras, o tai reikalauja didesnių tyrimų.

Bukhari

Rezultatai A grupėje 36 (80%) dalyviai buvo vyrai, 9 (20%) - moterys, o B grupėje - 37 (90,2%) vyrai ir 4 (9,8%) moterys. A ir B grupių amžiaus vidurkis buvo atitinkamai 39,0 ± 12,6 ir 42,2 ± 12,0 metų (p = 0,394). B grupėje, palyginti su A grupe, buvo ankstyvas viruso klirensas (p = 0,001). Bandomuoju laikotarpiu intervencinėje grupėje nepastebėta jokių nepageidaujamų reakcijų ar laboratorinių parametrų sutrikimų.

Išvada Intervencinėje grupėje buvo pastebėtas ankstyvas viruso išsivalymas ir nebuvo užfiksuotas šalutinis poveikis. Todėl ivermektinas gali papildyti įprastą COVID-19 pacientų gydymo priežiūrą.

López-Medina

labai mažas rezultatų skirtumas, bet bandymas buvo su jaunais žmonėmis, kurie ir be vaistų puikiai susitvarko. Turbūt reikėjo didesnės grupės.

Ravikirti

Rezultatai Iš viso tyrime dalyvavo 115 pacientų, iš kurių 112 buvo įtraukti į galutinę analizę. Iš jų 55 buvo atsitiktinai suskirstyti į intervencijos grupę, o 57 - į placebo grupę. Abiejų rankų pradinių charakteristikų reikšmingo skirtumo nebuvo. Nebuvo reikšmingo skirtumo tarp pirminių rezultatų, ty neigiamos RT-PGR būklės 6 dieną tarp dviejų grupių. Panašiai, nebuvo reikšmingo skirtumo tarp dviejų grupių daugumoje antrinių rezultatų matų, t. simptomų būklė 6 dieną, iškrovos būklė 10 dieną, priėmimas į ICU ir invazinės mechaninės ventiliacijos poreikis. Tačiau, nors intervencinėje grupėje mirtingumo ligoninėje nebuvo, placebo grupėje buvo 4 mirties atvejai. Dėl to visi intervencinės grupės pacientai (n = 56) buvo sėkmingai išrašyti, palyginti su 93,1% (n = 54/58) placebo grupėje (RR 1,1, 95% PI 1,0–1,2, p = 0,019).

Išvada Pirminės baigties, t. Y. Neigiamos RT-PGR būklės, priėmimo 6 dieną, naudojant ivermektiną, skirtumas nesiskyrė. Tačiau žymiai didesnė dalis pacientų buvo išrašyti gyvi iš ligoninės, kai jie gavo ivermektino.

Roman Meta-analizės išvada

Išvados
Palyginti su priežiūros standartu ar placebu, IVM nesumažino visų priežasčių mirtingumo, LOS ar virusinio išsivalymo RCT pacientams, kuriems dažniausiai buvo lengvas COVID-19. IVM neturėjo įtakos AE ar SAE ir nėra perspektyvus būdas gydyti pacientus, sergančius COVID-19.

Ar kokios išvados tikėjotės paskaitę kas pačių tyrimų išvadas? Kaip galima buvo prieiti prie tokių išvadų?
Štai ištrauka iš pokalbio, kur pati Lawrie garsiam biologui pasakoja apie savo tyrimo rezultatus ir išvadas. Kaip yra daromi tyrimai ir kaip jie turi daromi.

Ten jie visiškai aiškiai įvardina, kad atliekant vaistų veiksmingumo vertinimus, oficialios institucijos naudoja dvigubus standartus. Nauji, pelningi vaistai tvirtinami supaprastinta tvarka, net nesant ilgalaikių tyrimų, pasikliaujant vien klinikiniais tyrimais ir visiškai nepaisant to kad naujų vaistų saugumo tyrimams atlikti reikia daugybės metų. O laiko patikrinti nepelningi vaistai sulaukia visokio pasipriešinimo, kokį tik įmanoma sugalvoti.

Pokalbyje LRytasTV Dulkys pareiškė, kad po beveik metų buvimo sveikatos ministru jis nežino kokia yra situacija su vaistais nuo Covid. Pažiūrėjus į VVKT tinklapį panašu, kad jie irgi nežino, nes informacija neatnaujinta nuo 2020 07. Aš nesu sveikatos ministras ir nesu medikas, bet esu LR pilietis ir šiaip Seimo nerys, del to nebegaliu daugiau paprasčiausiai stebėti kaip atsakingų įstaigų pareigūnai aplaidžiai vykdo savo pareigas ar net daro tyčinį sabotažą.
Tai ką daro PSO, SAM, VVKT nėra mokslas. Tai yra pasityčiojimas iš mokslininkų ir mokslo.
Laimė kad internete dabar yra informacija prieinama kiekvienam ne tik medikams ir oficialiems pareigūnams.

Tų kas yra užsidėję rėmelį skelbiantį visam pasauliui „Aš pasitikiu mokslu“ ar jau nusiėmėte? Nes turėtumėte. Akivaizdu, kad mokslininkai nepasitiki tokiu mokslu. Ir mokslo esme yra ne pasitikėjimas o įrodymai. Manau dabar ir jums akivaizdu, kad biurokratai ir šališki ekspertai skelbia ne mokslą, o antimokslą. Daugumai lietuvių nė kiek nekelia abejonių, kad valdžios institucijos yra korumpuotos, tai kodėl staiga valdžios institucijų ir ekspertų turinčių akivaizdų interesų konfliktą sprendimai tapo vertais pasitikėjimo?
Kai atsirado pranešimai apie vakcinų klinikinius tyrimus VVKT tinklapyje nė žodžio apie vaistus. Informacija nebuvo atnaujinta daugiau nei metus laiko. Ar klinikinių tyrimų pradžia yra tinkamas pagrindas apleisti kitus gydymo ir profilaktikos būdus? Kaip tik 2020 vasarą Pietų Amerikoje buvo žiema ir buvo atliekama daugybė įvairių vaistų, bei gydymo protokolų tyrimų. Bet rezultatų patikrinimas ir paskelbimas visuomet užtrunka, o šiuo atveju užtruko labai ilgai. Pakankamai ilgai, kad būtų gauti leidimai skubus tvarka naudoti skiepus. Bet tyrimai visgi buvo paskelbti ir daug jų buvo paskelbta. Kodėl į tuos tyrimus nebėra atsižvelgiama? Kodėl jie nėra nagrinėjami? VVKT apie tai nieko neskelbia. Iš to ką skelbia SAM geriausias kovos su Covid būdas yra skiepai. Kokiu būdų ministras padarė tokią išvadą, jeigu nėra atsižvelgiama į kitų kovos būdų gerumą? Skiepai geriausias būdas lyginant su kuo? Su oficialiu SAM patarimu susirgus būti namuose ir gerti arbatą? Kodėl nėra lyginama su gydymo protokolais? Jeigu užsienyje atlikti tyrimai kelia abejonių kodėl neatliekami tyrimai Lietuvoje.

ir pasirinktinai cituojami moksliniai tyrimai. Reikia priversti vyriausybę, SAM ir VVKT daryti ką jie privalo daryti, vietoje to ką daro iš tiesų.

Covid vakcinų efektyvumas buvo paskaičiuotas naudojant ydingą metodiką. Tokia metodika buvo pasirinkta tyčia tam kad jos tikrai pasitvirtintų kaip veikiančios. Pirmiausia tai nebuvo kiek įdėmiau tikrinama kiek efektyviai vakcinos stabdo platinimą, o tai yra pats svarbiausias parametras norint vakcinomis suvaldyti pandemiją ir šiaip, kad produktą galima būtų vadinti vakcina. Apie tai rašė net pats William A. Haseltine

Į tyrimų rezultatus nebuvo įtraukti 3410 atvejai viena dėl to, kad jiems neva nebuvo atliktas PCR testas. Juos įtraukus galėjo paaiškėti, kad vakcinos efektyvumas tesiekia 11.6%

Skelbiant kad atliekami didžiuliai tyrimai, bet prieš tyrimą, po pirmos dozės ir po antros dozės visi žmonės nebuvo testuojami. Jeigu būtų taip testuojami, kad tokie nuostabūs rezultatai tik pas tuos kas jau buvo prieš tai persirgę prieš skiepijant. Ką tik dabar nustatė Izraelio mokslininkai atlikę tyrimą -

Jame parašyta „Skiepytiems nuo SARS-CoV-2 anksčiau 13,06 karto (95% PI, nuo 8,08 iki 21,11) padidėjo Delta varianto infekcijos proveržio rizika, palyginti su anksčiau užsikrėtusiais, kai pirmasis įvykis (infekcija ar vakcinacija) įvyko sausio mėn. ir 2021 metų vasario mėn“. Tai dar nėra kolegų patvirtintas dokumentas. Skaičiai gali dar kiek pasikeisti, bet jau puikiai parodo vakcinų gamintojų sukčiavimo mastą.
Buvo skelbiama, Pfizer tyrimuose dalyvavo, o pratestuoti tik keli šimtai žmonių visuose tyrimuose ir iš to padaryta nuostabi statistika. Tai buvo ne moksliniai tyrimai, o pasityčiojimas iš mokslo.
Palcebo grupė buvo sunaikinta 2021 vasario mėnesį, nes buvo neetiška laikyti žmones nežinioje, kai yra vakcina. Bet iš tiesų tai vakcinos nebuvo. Vakcinai buvo tik duotas leidimas naudoti skubos tvarką, su salyga, kad bus toliau vykdomi saugumo ir efektyvumo tyrimai. Ar tai nėra žiedinis argumentas?
Nepaisant visų trūkumų Pfizer vakcina yra jau pilnai patvirtinta, nuo rugpjūčio 23 d.
https://www.fda.gov/news-events/press-announcements/fda-approves-first-covid-19-vaccine

Abejotinas tų skiepų veiksmingumas visai išblėso apsaugant nuo Delta varianto. Šiuo metu Lietuvoje yra registruojama apie 700 Covid atvejų per dieną. Miršta apie 10 žmonių per dieną. Tai gal jau laikas pripažinti didžiules mokslinių įrodymų piramides ir pradėti gelbėti žmonių gyvybę bei sveikatą ir tokiu būdu kokiu nusprendžia pacientas pasitaręs su gydytojo, ne tokiu koks yra geriausias viską geriau žinančio sveikatos ministro įsivaizdavimu?

Taigi vaistai vis dar nepatvirtinti, o patys pavojingiausi iš kada nors masiškai naudotų medicininių preparatų jau yra pilnai patvirtinti nes yra naudojami dvigubi standartai. Per daugybę metų patikrinti, labai saugūs ir pigūs vaistai atmetami vien dėl to kad nepraėjo klinikinių tyrimų labai brangiu būdu. T.y. jiems naudojamas labai aukštas ir tam visiškai netinkamas standartas. Turint labai saugius vaistus ir daugybę specialistų liudijimų, kad jie tikrai veikia daryti klinikinius tyrimus su palcebo ir dar pandemijos metu yra visiškai neetiška. Klinikiniai tyrimai su placebo reikalingi tam, kad galima būtų tiksliau nustatyti kiek efektyvūs yra vaistai. Šiuo atveju tai yra visiškai nesvarbu, nes pakanka žinoti, kad vaistai yra tikrai saugūs ir tikrai padeda. Nepriklausomai nuo to kiek jie padeda, tikrai yra geriau nei nusiųsti pacientą namo ir liepti gerti arbatą tol kol pamėlynuos. Galima daryti lyginamąjį tyrimą kaip kontrolinę grupę naudojant kitą pacientų grupę arba turimą rezultatų negydant statistiką. Būtent tokie buvo dauguma tyrimų. Galima daryti lyginamąjį tyrimą tarp veikiančių vaistų, kad nustatyti kurie geriausia veikia.
Čia yra dar viena nuostabi, nuolat atnaujinama meta-analizė iš kurios yra visiškai akivaizdu, kad vaistai veikia